Raudoni vakarai
Mano saujoj dūzgia bitės, tavo plaučiuose vanduo,
Mano saujoj gesta rytas, liūdnas kaip kareivio šuo.
Mano rankos žvyro pilnos, mala sniegą debesų,
Verkia, rauda mano girnos, aš smingu tau ant pečių.
Aš atgulsiu, tu pareisi,
Bus raudoni vakarai.
Priešas trauksis, viskas keisis,
Mano Lietuva bedale, ar bijai?
Pūgos kilo trečią kartą, krito bitės iš delnų,
Gaudė, verkė miesto varpas, dingo broliai tarp miškų.
Visą naktį skundės liepoms aimanuojantys beržai,
Kraujo raudoni užlieti, mūsų pustuščiai namai.
Aš atgulsiu, tu pareisi,
Bus raudoni vakarai.
Priešas trauksis, viskas keisis,
Mano Lietuva bedale, ar bijai?
Sugalvok man
Sugalvok man vakarą su žiburiu
mintį sugalvok tu mano sielai
vieną kartą toks gyvenimas atėjo
kad man žodžių nebėra kalbėt.
Lygios mano naktys, lygūs žodžiai
lygūs lyg nupjautas vasarojus
lyg man būtų viskas, o aš nieko
nieko neturėčiau
Nesakyk man nieko gero nieko
man nereikia nieko man ir žodžių
lyg atskridęs juodas varnų pulkas
man akis tie žodžiai iškapoja
Ar jauti, kaip kalbinu tave, kaip tyliai
kalbinu taip tyliai, taip lyg nekalbu
taip kalbu ,kaip liečia nendrė
nendrė, pučiama į rudenį
Tu rasa suvilgyk mano siela
kol išauš, kol užsimerksiu rytdienai
pučia vėjas vakarą link miško
pučia žiburį į kelio pusę.
Vaikiškos dienos
Sugalvok man vakarą su žiburiu
mintį sugalvok tu mano sielai
vieną kartą toks gyvenimas atėjo
kad man žodžių nebėra kalbėt.
Lygios mano naktys, lygūs žodžiai
lygūs lyg nupjautas vasarojus
lyg man būtų viskas, o aš nieko
nieko neturėčiau
Nesakyk man nieko gero nieko
man nereikia nieko man ir žodžių
lyg atskridęs juodas varnų pulkas
man akis tie žodžiai iškapoja
Ar jauti, kaip kalbinu tave, kaip tyliai
kalbinu taip tyliai, taip lyg nekalbu
taip kalbu ,kaip liečia nendrė
nendrė, pučiama į rudenį
Tu rasa suvilgyk mano siela
kol išauš, kol užsimerksiu rytdienai
pučia vėjas vakarą link miško
pučia žiburį į kelio pusę.
Sesei
ak sese, tu mano bedale
dabar supratau kad nemoku gramatikos
būtieji dažniniai metai su tavim o toliau brūkšnys
žinau tik tiek kad taško dėt dar negaliu
dar nesunoko mano sode obuoliai
dar nepatvino trečią kartą upės
esi trečia turėjai sese būti Jonu o buvai trečia sesuo
trečia sesuo prie slenksčio laukianti Sigutės.
ak sese, su gelsvais plaukais ir trim akim melsvom akim
ir kas mane išmokys dėti kablelius gyveniman?
kai lyg žarijos po slenksčiu būtieji metai ėmė paėmė tris obuolius
ir dingo dingo dingo kai atėjo rytas.
Aš pabudau žiemoj
Aš pabudau žiemoj
Iš svetimo sapno
Akim užrištom.
Aš pabudau žiemoj
Ir sniegas kvepėjo
Naktim užmirštom
Aš pabudau tyloj
Nors vis dar galėjau
Stygom nebyliom
Kabintis į tamsą
Į prarastą garsą
Bet pabudau žiemoj
Bet pabudau žiemoj
Aš pabudau žiemoj
Kai meldėsi storo
Likimo žmogaus
Aš pabudau žiemoj
Tikėjaus kad nuodėmės
Jau nebebus
Aš pabudau šviesoj
Nors žvilgsnis išripo
Minty purvinoj
Kaip nužudyt vėją
Kuris taip kvepėjo
Naktim užmiršta
Bet pabudau žiemoj
Bet pabudau žiemoj
Bet pabudau žiemoj
rodiklis